Prieš įeinant į mečetę mums reikėjo apsiprausti (bent jau rankas). Nors šiaip Turkija nėra labai griežta šalis turistams, todėl ant turistų nepyksta, net jei jie nesilaiko musulmonams įprastų taisyklių žengiant į jų šventus namus. Beje, apsiprausimas nesukėlė jokių keblumų, nes priešais mečetę buvo įrengta pavėsinė su keliais čiaupais, kur ir atlikome šią procedūrą. Gidas pasakojo, kiek kartų ir kokiu eiliškumu turi apsiprausti tikintis musulmonas prieš įžengdamas į mečetę, bet, deja, tiksliai šios informacijos neįsiminiau.
Pikantiškas faktas
Įdomus faktas, kurį žinojau ir anksčiau, bet apie tai pasakojo ir mūsų turkas gidas: po lytinių santykių vyras privalo nusiprausti dar prieš pakylant saulei. Taip pat nenusiprausęs po sekso, vyras negali įžengti ir į maldos namus. Kadangi dauguma musulmonų gyvena didelėmis šeimomis (ne tik vyras, žmona ir vaikai, bet ir tėvai, seneliai, neretai tetos ir pan.), tai po lytinių santykių, visas namas žino, kad kažkas šeimoje mėgavosi seksu, mat neretai vyresnieji gyventojai keliasi prieš aušrą ir mato, kas dedasi jų namuose. Pasitaiko atvejų, kai po dušo vyras pasitinkamas aplodismentais. Turkija tikrai nėra mano svajonių šalis :)).
Mečetė
Na, bet grįžkime prie mečetės. Po apsiprausimo, prie mečetės visi turi nusiauti batus ir tvarkingai pasidėti į specialias batų lentynėles. Po šios procedūros vyrai iškart galėjo sugužėti maldos namų vidun, o štai moteris dar sustabdė, mat mums reikėjo galvas pridengti skaromis, o kai kurioms dar davė ir ilgus sijonus.
Mečetės vidus man didelio įspūdžio nepaliko lyginant su krikščionių bažnyčiomis. Bet galbūt todėl, kad buvome nedidelėje kaimo mečetėje. Nuotraukose esu mačiusi, kad Turkija turi kur kas įspūdingesnių maldos namų. Mūsų lankomos mečetės vidaus sienos buvo išklijuotos margomis, nedidelėmis plytelėmis, grindys nuklotos storu kilimu.
Gidas atsistojo priešais mus ir supažindino su pagrindinėmis mečetės dalimis: priešais mus stovėjo niša, vadinama mihrabu. Būtent ši mečetės dalis ir rodo kryptį į Meką, taigi visi meldžiasi atsisukę būtent į šią pusę. Mihrabe sėdėdamas pamokslą iš Korano skaito imamas (dvasininkas, kunigo atitikmuo). (Beje, Koraną į rankas neapsiprausus imti griežtai draudžiama!)
Dešinėje mečetės pusėje buvo nedideli laipteliai ir pakyla, vadinama minbaru (sakyklos atitikmuo). Minbare pamokslus sakyti turi teisę tik imamas. Mums už nugarų, viršuje, buvo balkonėlis su užuolaidomis, kur meldžiasi moterys. Štai čia didžiausia diskusija ir užvirė.
Mūsų gidas ėmė aiškinti, kodėl moterys ir vyrai meldžiasi atskirai.
Turkija: keletas papročių
– Į mečetę mes einame melstis, pabūti su savo dievu, ir tiesiog nuo visko pailsėti. Bet koks blaškymas trukdo susikaupti ir mintis nukreipti į dievą, – jis gana išraiškingais gestais ir veido mimikomis pavaizdavo, kad jei vyrai su moterimis būtų kartu, tai imtų nužiūrinėti vienas kitą ir tuomet būtų sunku susitelkti maldai.
Man tai pasirodė logiška, bet vis tiek užėjo kažkoks keistas kipšiukas ir panorau paprovokuoti gidą:
– O tai kodėl vyrai nelipa ten viršun, o moterys būtinai?
Mūsų gidas labai ramiai ir diplomatiškai paaiškino:
– Musulmonams vyrams privaloma eiti melstis į mečetę (beje, musulmonų šventoji diena – penktadienis), o moterims neprivaloma. Jos gali melstis ir namuose, todėl dažniausiai moterų mečetėse būna kur kas mažiau. Jei kada nors ši situacija pasikeistų, tuomet žinoma, į viršų lipsime mes, – šyptelėjo skėsteldamas rankomis jis.
Nujaučiu, jog ta diena greitai neišauš.
– O kam tos užuolaidėlės? – pasigirdo kažkur iš galo.
– Dėl tos pačios priežasties, – gūžtelėjo pečiais gidas, – Kad vyrai nejauktų moterims minčių, ir kad jos galėtų pabūti tik su dievu.
Vėliau su savo vyru kalbėjome apie visą tą tvarką ir jis nusijuokęs mestelėjo:
– Bet žinai, racijos tame yra. Jūs visos buvot su tomis skaromis, o aš iš galo akimis bandžiau surasti tave. Nu žinok, visos jūs man atrodėt vienodos, neatskyriau, kur tu. Tai kaip čia tau gali kilti kokių nepadorių minčių.
Daug visokių stereotipų nugulusių mano galvoje turėjau, bet gal yra šlakelis tiesos gido žodžiuose. Nors, kita vertus, jei mes vieni kitus taip trikdom, trukdom mintimis susisieti su dievu, tai ką tai sako apie mus? Kad esame silpni? O galbūt tas ryšys tarp vyro ir moters yra visiškai normalus ir kuo labiau to vengi, tuo sunkiau susilaikyti?
O kaip manote Jūs? Ar įtikino Jus gidas, kodėl moteris ir vyrus reikėtų atskirti meldžiantis?
