Atėnai žiemą mus pasitiko lietumi, šiltu oru ir vaizdu į Akropolį pro vilos langą. Būtent čia nusprendėme šiemet švęsti mūsų bendrus gimtadienius.Taip jau nutiko, kad mano ir mano vyro gimtadienius skiria tik dvi dienos, tad dažniausiai (iš tikro tai visada) juos švenčiame bendrai.
Radome nebrangius bilietus iš Varšuvos. Surinkome šaunią 9 draugų kompaniją ir išvykome į nuotykius. Realaus laiko pačiuose Atėnuose turėjome 3 pilnas dienas. Mažoka, bet vis tiek buvo smagu.
Kelionė prasidėjo dar Lietuvoje – autobusiuku iki Varšuvos. Pakeliui, degalinėje, visi kartu sudainavome mano vyrui „Su gimtadieniu“, o jis ištraukė devynis keksiukus, sudėliotus tarsi tortą. Netoli oro uosto – sotūs pietūs restorane, tada dvi valandos laukimo oro uoste ir skrydis. Kadangi skridome be lagaminų, tik su kuprinėmis, tai viskas vyko gana sklandžiai.
Lenkijoje paminim mano vyro gimtadienį
Į Atėnus atskridome apie vidurnaktį, o būsimuosius namus pasiekėme prieš pirmą. Apsistojome didelėje viloje pačiame miesto centre – pro langus matėsi Akropolis, o terasoje mūsų laukė karšta sūkurinė vonia.
Atėnai mus pasitiko šilti, drėgni, sunkūs nuo lietaus – bet žadantys daug smagaus laiko.
Atėnai: liūtys, kurių nesitikėjome
Tuo metu Atėnuose lijo ne šiaip smarkiai. Lijo taip, kad patys atėniečiai sakė – katastrofa, to dar nėra buvę! Gatvės apsemtos (bet aš to nemačiau), lietus pylė be pertraukų, o miestas, įpratęs prie saulės, akivaizdžiai nebuvo tam pasiruošęs.
Ryte mūsų laukė pirmieji nemalonumai: rūsio apartamentuose pro lubas prie pat lovos buvo smarkiai prilyta, dingo elektra, o visame name – nebuvo karšto vandens. Šeimininkai iki vakaro viską sutvarkė, tačiau kitą rytą istorija su karštu vandeniu pasikartojo. Galiausiai ir tai buvo išspręsta, bet buvau bepradedanti burbuliuoti, kad paliksiu blogą atsiliepimą Booking’e. Beje, dėl šių nesklandumų vilos šeimininkai man grąžino dalį sumokėtos sumos.
Pati vila labai graži, moderniai įrengta, joje nieko netrūko. Vieta – puiki, daugelį lankomų objektų galėjome pasiekti pėsti.
Atėnai: pirmieji žingsniai po miestą
Pirmąją dieną neskubėjome. Apėjome artimiausias apylinkes, dairydamiesi, užklysdami į parkelius ir atokesnes vieteles. Taip vaikštinėdami pamatėme:
Šv. Fotinijos bažnyčia prie Iliso upės (Holy Church of Saint Fotini at Ilissos)
Šv. Fotinijos bažnyčia prie Iliso upės
Tai nedidelė graikų ortodoksų bažnyčia prie buvusios Iliso upės vagos, kuri šiandien daugiausia teka pasislėpusi po žeme. Šventovė skirta šventajai Fotiniai Samarietei, Naujajame Testamente siejamai su gyvojo vandens simbolika; jos dedikacija itin prasminga bažnyčiai buvusios upės krante. Bažnyčia – paprasta, be pompastikos, bet labai jauki.
Adriano arka (Arch of Hadrian)
Adriano arka (Arch of Hadrian)
Adriano arka yra vartai, pastatyti romėnų imperatoriaus Adriano garbei II a. po Kr. Tai vienas iš tų objektų, kuriuos dažnai praeini net nesusimąstydamas, ką jis reiškia. Įdomiausia detalė – ant arkos iškalti užrašai, skiriantys senąją graikiškąją Atėnų dalį nuo romėniškosios. Pasimaivėm čia prieš kamerą lynojant nesmarkiam lietučiui ir traukėm toliau.
Zappeio romėnų pirtys (Zappeio Roman Baths)
Zappeio romėnų pirtys (Zappeio Roman Baths)
Zappeio romėnų pirtys (Zappeio Roman Baths)
Zappeio romėnų pirtys yra archeologinio senovės romėnų maudyklų komplekso, esančio netoli Zappeion salės centriniuose Atėnuose, liekanos. Pastatytos II a. pr. Kr. Tai dar vienas liudijimas, kaip romėnai įsiliejo į Atėnų gyvenimą. Pirtys romėnams buvo ne tik higienos, bet ir socialinio gyvenimo centras: čia diskutuota, derėtasi, ilsėtasi.
Atėnai - pietūs lietuje
Pietums sustojome „Victory“ kavinėje – lauke, po skėčiais, lengvai krapnojant lietui. Norėjome kažko autentiško, ką gali pasiūlyti tik Atėnai, tad užsisakėme graikiškų girų rinkinius, graikiškas salotas ir kitus tradicinius patiekalus. Skonis buvo neįtikėtinai geras – šviežios daržovės, alyvuogių aliejus, feta, paprasti, bet tobulai subalansuoti deriniai. Aš netikėjau, kad man gali taip patikti graikiškas maistas.
Nemokama ekskursija ir pažintis su miestu
Toliau patraukėme link Šventosios Trejybės bažnyčios (Holy Church of the Holy Trinity – Soteira Lykodemos) – vienos seniausių Atėnų bažnyčių, pastatytos XI a. Būtent čia buvome užsisakę nemokamą ekskursiją po Atėnų senamiestį. (Ekskursiją užsakėme čia).
Ekskursiją vedė graikas Dimitris, kuris įdomiai pasakojo apie savo miestą, ypatingą dėmesį teikdamas jo istorijai ir kultūrai.
Per turą aplankėme:
Zappeion rūmus (Zappeion Hall)
„Zappeion Hall“ – tai neoklasicistinis parodų ir konferencijų centras, įsikūręs Atėnų nacionaliniuose soduose. Pastatyta XIX a. pabaigoje, tai vienas atpažįstamiausių pilietinių pastatų Graikijos sostinėje ir modernaus Graikijos valstybingumo simbolis.
Jis buvo sumanytas kaip pirmasis pastatas, skirtas olimpinių žaidynių atgaivinimui šiuolaikinėje Graikijoje. Atidarytas 1888 m. ir atliko svarbų vaidmenį 1896 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse – tarnavo kaip pagrindinė fechtavimosi salė, o vėliau – kaip olimpinis kaimelis. Šiandien čia vyksta renginiai, parodos, oficialūs susitikimai.
Panathinaiko stadionas
Panathinaiko stadionas
Panathinaiko stadionas ), taip pat žinomas kaip Kallimarmaro, yra istorinis marmurinis stadionas Atėnuose, Graikijoje. Jis žinomas kaip vienintelis pasaulyje stadionas, pastatytas vien iš balto marmuro. Čia vyko pirmosios moderniosios Olimpinės žaidynės 1896 m. Dimitris pasakojo, kad senovėje sportininkai varžėsi nuogi, nes nuogumas jiems reiškė kūno grožį, fizinę jėgą, discipliną ir dievams artimą idealą. Graikai netgi turėjo žodį „gymnos“ – nuogas. Iš jo kilo kitas žodis „gimnazija“ – vieta, kurioje treniruojasi nuogi vyrai ir jaunuoliai.
Atėnai ir Garbės sargyba (Evzones)
Garbės sargyba (Evzones)
Sintagmos aikštėje prie Graikijos parlamento fasado stovi du įspūdingai atrodantys sargybiniai, saugantys Nežinomo kareivio kapą. Nežinomo kareivio kapas simbolizuoja visus Graikijos nepriklausomybės karo metu žuvusius kareivius , kurie niekada nebuvo identifikuoti.
Garbės sargyba su ceremonijomis keičiasi kas valandą, t.y. per parą 24 kartus. Yra tik kelios išimtys, kada keitimosi ceremonija gali neįvykti. Pirmoji – lietus arba ką tik po jo likusios šlapios marmurinės grindys, kurios tampa itin slidžios kareiviams. Antroji – demonstracijos Sintagmos aikštėje, nes baiminamasi, kad jos gali peraugti į smurtinius neramumus.
Nors sargybos keitimas vyksta kasdien, sekmadieniais jis tampa išskirtinis. Tai vienintelė savaitės diena, kai galima pamatyti iškilmingą baltą Evzonų uniformą. Ypač įspūdinga detalė – fustanela, tradicinis sijonas, turintis apie 400 klosčių. Taip taip, perskaitėte teisingai. Šios klostės simbolizuoja Osmanų okupacijos metus. Taip pat kareiviai avi batus su pomponais, kurių kiekvienas sveria po 3 kg.
Dar vienas svarbus sekmadienio akcentas – ceremonijos mastas. Įprastai sargybos keitime dalyvauja keli Evzonai, tačiau sekmadieniais 11 valandą ryto į aikštę žengia beveik visas elitinis korpusas – apie 100 karių. Jie atžygiuoja lydimi gyvos orkestro muzikos, nešdami Graikijos vėliavas. Sako, kad vaizdas išties įspūdingas, deja, aš mačiau tik eilinės dienos pasikeitimą.
Vėliau didžioji dalis kareivių sustoja prie parlamento, o trys Evzonai prieina prie Nežinomo kareivio kapo ir pakeičia du karius, baigusius savo valandos budėjimą.
Gidas Dimitris pasakojo, kad šiais sargybiniais bet kas būti negali: jie turi būti gražūs, vizualiai panašūs vienas į kitą, aukšti (bent 187 cm ūgio). Juos kalbinti gali tik vyresnysis karininkas, kuris tyliai užduoda klausimus, o sargybinis atsako akių mirktelėjimu, nes kalbėti jiems griežtai uždrausta.
Androniko Kiriečio vėjų bokštas (Horologion of Andronikos Cyrrhestes)
Androniko Kiriečio vėjų bokštas (Horologion of Andronikos Cyrrhestes)
Aštuonkampis bokštas – senovinis laikrodis ir meteorologinė stotis viename, pastatyta I a. pr. Kr. Šis bokštas anuomet tarnavo ne tik kaip laikrodis ir meteorologinė stotis, bet ir kaip kalendorius ir orientyras miestui.
Bokštas turi aštuonias sienas, ir tai nėra atsitiktinumas. Kiekviena jų skirta vienam vėjui. Ant išorinių sienų iškalti aštuoni vėjų dievai, kiekvienas su savo charakteriu, pvz.: Boreas – šaltas šiaurės vėjas, Notos – drėgnas pietų vėjas, Zephyros – švelnus vakarų vėjas, Euros – sausas rytų vėjas, (ir dar keturi tarpiniai). Jie atitinka pasaulio šalis. Žvelgdamas į bokštą galėjai suprasti iš kur pučia vėjas ir ko tikėtis iš oro. Ant bokšto stogo stovėjo bronzinė figūra, besisukanti pagal vėją. Ji rodė, kuris vėjas tuo metu viešpatauja mieste.
Negana to, kiekvienoje bokšto pusėje buvo saulės laikrodis, pritaikytas konkrečiai krypčiai. Taip laikas buvo matuojamas visą dieną, nepriklausomai nuo saulės padėties. Kai saulės nebuvo (naktį ar apsiniaukus), veikė vandens laikrodis (klepsidra). Vanduo tekėjo reguliuojamu greičiu ir leido skaičiuoti laiką be saulės šviesos. Kitaip tariant, bokštas veikė 24/7, bet kokiu oru ar paros metu.
Taip baigėsi mūsų pirmoji diena Graikijos sostinėje – be didelio tempo, bet pilna įspūdžių. Nors oras nelepino, Atėnai paliko labai gerą pirmąjį įspūdį. O mes jau žinojome: laukia dar dvi dienos, kurios tikrai bus ne ką mažiau įdomios.
